pririnkti

pririñkti, prìrenka (prireñka Strn), -o tr. SD267, I, N, K, M, LL101 1. Pš, Bgs imant po kiek, pridėti į vieną vietą: Kaip mat ir pririñko keseliuką grybių Krs. Kiti prìrenka galybėms [uogų], o aš nieko Nv. Uogelių prìrenku Mrc. Prireñkam maišą [obuolių], tada atanešam, papiliam LKT350(Švnč). Lepšių miške prireñka Imb. Pririñko žolės kiaulėm Šlčn. Šungrybių pririñko par pienikes Erž. Kvartūke pririnkaũ žuvų Tvr. Tai tu pririñkie, leliumoj, marių putelių, leliumoj (d.) Vrn. Tol jos rinko [uogas], kol pririnko KlvD5. Valgė tada ir privalgė, ir pririnko, kas atliko jiemus trupučių, dvylika sudaryčių Ch¹Luk9,17. | refl. tr. N, DŽ: Nueinu, šimtą kiliogramų prisrenkù tų spelgenų Dbč. Pavasarį kap nuvaro sniegą, i nueina, da kašikus [spanguolių] prisreñka Ad. An vietos sėdais ir prìsrenki grybų Nč. Yra tokių bobų, kurios prisriñkę, prisdžiovinę turi žolynų Pls. Nekiek aš ir prisrinkaũ aviečių, ė vis da turiu po truputį Sdk. Akmenų skreitą prisiriñko ir atnešė Lk. Eidavom Pažemelin gaudytie vėžių – kašelę prisriñkdavom Dgč. Teresė prisirinko pintinę kvepiančių skiedrų pakurom ir sustojo ant tako V.Bub. 2. iš įvairių vietų, įvairių asmenų gauti po kiek: Prireñka kokį porį viedrų pieno [piemenys per Sekmines] Ob. | refl. tr.: Lalaunykai prìsrenka kiaušinių, kur gražiausiai gieda Žln. Prìsrenka pinigo ir geria, parejęs namo Rud. Kaip karalaitis prisirinko visokių žvėrelių ir eina namo, o tie žvėreliai seka iš paskos LTR(Rk). 3. I po kiek dedant, prikaupti, prikrauti: Nu tai diečkos jau pieno pripilta, prìrinkta [seniau per gavėnią] Aps. Kap bėga, reikia pririñkt sulos ir pastatyt kur Šlčn. | refl. I: Tų butelių prisiriñko pilni kampai Jrb. Mėšlo prisirenka tenai daugybė J.Jabl. Po oda prisirenka daug taukų, o ypač ant pilvo V.Kudir. | prk.: Dėl visų tų žinių ir gandų Jadvygos širdyje prisirinko daug kartėlio V.Myk-Put. Ale kad jau mokytų žodžių prisirinkęs! K.Saj. Kai ganai, tai dainų tų prisìrenka (daug jų prisimeni) Slm. ║ refl. tr. prk. pasidaryti apimtam (kokios ypatybės): [Vaikas] po tus dvarus valios tik prisirinko (išdyko) Žem. Prisirinkęs štikių kaip šuva blusų Žg. Nikių prisiriñkęs, sunku su tokiu sugyventi Krš. Žinai, kai sena, prisiriñkus visokių negerumų Vdk. Sena jau, o dar visko prisiriñkus (nerimsta, visko prasimano) Erž. 4. daug prigaudyti, privaryti: O tai dėkui tam vaituku, ką pririñko rekrūtukų DrskD37. ║ refl. [i]prisinešti rekvizavus: Prisiriñko [draudžiamų] knygų teisman [1903 m.] ir išvežė Sibiran tėvą Krs. 5. refl. Aps, Eiš, Jdr, Plt, Ps daug prieiti: Į vestuves prisiriñko daug giminaičių Tt. Prisriñko daug žmonių LKKII220(Lz). Žmonių prisirinko pilnas kiemas Ašb. Kiek dykduonių prisiriñkos miestūse! Krš. Devynios galybės jų ten prisirinko! KrvP(Jnš). Prisirinko kaip amaro LTR(Srj). 6. I, LL21, DŽ surasti tinkamą, pritaikyti: Prìrenka keturis berželius tokius kreivus [važiui daryti] Pls. Aš misliu, kad pririñksiu senus langus, nereiks naujų Slm. Jūs pririñkite guzikus patys, aš nepirksiu Jrb. Tokiam dideliam sunku ir mierą pririñkt Ds. Ar daktaro pririnktì akiniai? Lkš. Pririnko raktą spynai J. Seniau nepririñkdavo miežiam žemės Dglš. Vagis prirenka tamsią naktį Rm. Negali pririñkt ką nons valgyt Čk. Gerai mergai reikia geras bernas pririñktie Brsl. Neprirenku žodelių kaip vainikui žiedelių LTR(Pnd). O kai prisėdo šalyj bernelis, nebepririnksi dainuot čėselio LTR(Klt). | refl. tr.: Ant savo kojos prisirinkaũ [batus] Ėr. Gatavas būt pigiau, ale gi prisrink! Sdk. Graži buvo – nei kavalierių prisriñko Lb. Kiek ji davės po visus kaimus, kol tarnaitę prisiriñko Srv. Aukštaičiai tuokiasi šalčiau. Poras prisirenka, dažnai maža tepasižindami Vaižg. Senatvėj negali valgį prisiriñkt – viskas neskanu Klvr. 7. paimti sau, su savimi: Kad man pririñkt Dievas nuog jūs (kad greičiau ateitų mirtis)! Arm. 8. Sut aprengti: O boba savo dukterį pririñko jos rūbuosna LTR(Grv). | refl.: Kai važiuoja an šliūbo, jaunoja prisiriñka gražiai Kkl. Mergos gražiai prisriñkę, o aš suplyšus Lz. Visap tę anys prisriñkę prisriñkę GrvT99. Parvažiuoja diedo duktė, šilkuos prisrinkus (ps.) Tvr. | prk.: Stovėjo berželis šone kelio, baltai prisriñkęs Tvr. ║ pakloti (lovą): Lova negražiai pririnktà LKKXIII137(Grv). 9. gražiai aprengti, papuošti: Užūgino mane motynelė ir pririñko kai tą ponaitelį (d.) Ad. | Kuom tu pririñksi eglutę? LKKXIII139(Grv). | refl.: Tavo duktė prisriñko Dsn. Anies manęs neleidė – aš neprisriñkus buvau Aps. 10. priruošti, prirengti: Aš gi pririnkau savo motinėlei namelius ant gluotnių sąsparėlių LTR(Msn). Ir ėst prìrinkta bit, ir vis padaryta bit visa LKKII208(Zt). Balsas pririnkąs, aba patoginąs, elnius SPI141. Pririnkiam širdis mūsų DP25. Sugaminta, pririnkta, prirėdyta SD64. | refl.: Aš užu darbų neprisrinkaũ in tave ateit Tvr. Vertai ir priderančiai prisirinkę SPII93. 11. refl. tr. prisidaryti: Žmogus prisriñko bėdos Lz. 12. refl. daug, sunkiai prisidirbti: Per visą buitį prisrinkaũ, ką in senystos paeit negaliu (išsekau, nusilpau) Arm.

◊ pamušų̃ prisiriñkti Krš išmokti suktai kalbėti.

\ rinkti; aprinkti; paaprinkti; atrinkti; darinkti; įrinkti; išrinkti; nurinkti; panurinkti; papanurinkti; parinkti; paparinkti; padrinkti; perrinkti; pierinkti; prarinkti; pririnkti; papririnkti; razrinkti; parazsirinkti; paparazrinkti; surinkti; pasusirinkti; papasusirinkti; užrinkti